Warning: Creating default object from empty value in /home/dentalharmony/domains/dentalharmony.co.uk/public_html/wp-content/themes/miracle/lib/redux-framework/ReduxCore/inc/class.redux_filesystem.php on line 29
Silantai – Dental Harmony

Silantai

Silantai – profilaktinė priemonė prieš dantų ėduonį

Kas yra silantai?

Silantai – tai dantų anatominius plyšius – vageles ir duobeles – hermetizuojančios medžiagos, skirtos šių sričių ėduonies profilaktikai.

Dantys pradeda vystytis nuo gumburų. Gumburai pamažu auga vienas kito link, jų susiliejimo vietose lieka tam tikro gylio plyšiai – vagelės. Kelioms vagelėms susiliejus, susikryžiavus, giliausioje vietoje susidaro duobelė. Tačiau duobelės gali būti ir atskiri anatominiai dariniai.

Dažniausiai ėduonis pažeidžia krūminių dantų duobeles ir vageles. Vagelės ir duobelės sudaro tik 12 proc. danties paviršiaus, tačiau jos apie 8 kartus labiau pažeidžiamos ėduonies negu lygus paviršius.

Taikant tam tikras ėduonies profilaktikos priemones – burnos higieną, fluoro preparatus, dietą – įmanoma labai sumažinti lygiųjų danties paviršių ėduonį. Tačiau vagelės ir duobelės išlieka rizikos sritis, nes jose kaupiasi daug apnašų, jos savaime nesivalo, o gilių ir siaurų vagelių šepetėliu neįmanoma išvalyti. Be to, dantims išdygus, vagelės nėra visiškai mineralizuotos, lengvai pažeidžiamos ėduonies, todėl silantais jas dengti rekomenduojama kuo greičiau, kai tik dantis išdygsta.

Apie 1970 m. buvo sukurti vagelių ir duobelių silantai, kurie nuolat tobulinami. Silantas – tai plastiškas skystis, galintis įsiskverbti į gilias vageles ir pripildyti tas sritis, kurių neįmanoma išvalyti dantų šepetėliu. Sukietėjęs silantas sudaro mechaninę užtvarą tarp danties ir žalingų poveikių burnos bakterijų, jų gaminamų rūgščių. Net jei giliai vagelėse liko šiek tiek bakterijų, jos nebegauna maisto medžiagų, todėl negali daugintis ir gaminti rūgščių. Be to, silantuose esantis fluoras dalyvauja emalio mineralizacijoje.

Silantų laikymasisi priklauso nuo atlikimo technikos tikslumo. Daugiausia silantų dėl dėjimo klaidų iškrenta per pirmuosius 3 mėnesius. Todėl po 3 mėnesių reikia silantus patikrinti, o jei iškrito – įdėti vėl. Vėliau iškrenta mažai silantų, daugiausia tais atvejais, jei silantui tenka didelis krūvis. Per metus daugelis silantų iš dalies nusidėvi ir lieka tik siaurose vagelės vietose. Nustatyta, kad po vienerių metų išsilaiko net 90 proc. silantų, nepriklausomai nuo to, koks dėjimo metodas buvo naudotas.

.

×